Tarp žemės ir dangaus

Mūsų gyvenimas – tai virtinė pasirinkimų. Kiekvieną dieną esame priverstos rinktis. Vieni pasirinkimai būna mažiau reikšmingi ar, atrodytų, visai bereikšmiai, tuo tarpu kiti keičia gyvenimo kryptį. Kaip svarbu, kad jie būtų teisingi.

„Jeigu esate su Kristumi prikelti, siekite to, kas aukštybėse, kur Kristus sėdi Dievo dešinėje.“ – Kolosiečiams 3, 1

Pasirinkimai būna dvejopi: paremti (pasi)tikėjimu Dievu arba paremti žmogišku/pasaulietišku supratimu.

Rinktis tai, į ką mus kviečia dangiškasis Tėvas, dažnai atrodo baisu ir rizikinga, nes nematome viso Jo plano mums, imame abejoti, nepasitikime savimi, galbūt net esame tikros, kad kiti žmonės nesupras ir nepritars mūsų sprendimams. Tačiau jeigu išdrįstame pasitikėti Dievu, atsiliepiame į Jo kvietimą ir žengiame Jo nutiestu keliu, niekada nebūsime dėl to sugėdintos. Priešingai, būsime taip palaimintos, kaip net negalėtume įsivaizduoti.

Kitokius sprendimus priimame tada, kai neieškome Dievo valios, neįsiklausome į Jo balsą, bet vadovaujamės tik savo pačių supratimu. O koks ribotas jis gali būti! Kartais taip stipriai susitapatiname su savo pasirinkimais, kad nebegalime kritiškai įvertinti, geri jie ar blogi. Matome taip siaurai. Pasaulis mums siūlo vadovautis savo supratimu ir jausmais. Šis kelias lengvesnis, nes, rodos, viską laikome savose rankose; jis greitesnis, nes nieko nelaukdamos jau dabar galime imti veikti. Deja, dažnai tik žmogišku supratimu paremti pasirinkimai neatneša rezultatų, kurių tikimės.

Studija „Tarp žemės ir dangaus“ skirta pažvelgti į dviejų žmonių – Jokūbo ir Juozapo – gyvenimą, jų šeimas ir priimtus sprendimus. Tiek Jokūbas, tiek Juozapas turėjo po labai konkretų Dievo pažadą, bet kiekvieno jų tikėjimo kelionė buvo labai skirtinga. Apmąstydamos jų gyvenimą matysime, kaip svarbu rinktis tai, į ką kviečia Dievas, ir kaip Jis atlygina tiems, kas vaikšto su Juo. Matysime, kad net ir tuomet, kai Dievo tauta kaip reikiant prisivirdavo košės, Dievas niekuomet jos neišduodavo, bet ištesėdavo duotus pažadus.